- nupūtnagis
- nupū́tnagis, -ė smob. (1) Užv, Skr kas ištižęs, nevikrių rankų, sugrubnagis: Eik tu, nupū́tnagi, tu vis nesučiupinėji! Lnkv. Ot nupūtnagė – jau antrą lėkštę šiandien ištėškė! Škn. Bene tas nupū́tnagis padarys ką Up. Neveskis pri darbo to nupū́tnagio, bo bėdos tik turėsi Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.